Kas yra elektroninė bankininkystė?

Elektroninė bankininkystė – paslaugos, kurias bankai teikia pasinaudodami šiuolaikinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti kelis pagrindinius banko teikiamų paslaugų teikimo kriterijus: identifikuoti klientą ir atlikti kliento norimą pavedimą ar valią. Apima kelias sritis: mokėjimo korteles, telefoninę bankininkystę, mobiliąją bankininkystę bei banko paslaugas internetu.

Geriausias elektroninės bankininksytės pavyzdys yra banko paslaugos internetu (internetinė bankininkystė). Internetinė bankininkystė – banko paslaugų teikimas internetu, naudojantis specialiai tam sukurtu tinklalapiu. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su interneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia. Lietuvoje interneto bankininkystės vartotojų sparčiai auga, (pvz., „Hansabanke“ ir SEB Vilniaus banke jie skaičiuojami šimtais tūkstančių). Banko paslaugos internetu paprastai kainuoja pigiau, nei banko padalinyje. Internetu bankai siūlo apmokėti sąskaitas, peržiūrėti banko sąskaitos istoriją, pakeisti sąskaitoje laikomą valiutą, taip pat užsakyti kitus bankinius produktus: mokėjimo korteles, paskolas, atidaryti indėlius ir pan. Neretai interneto banke galima atlikti ir sudėtingas finansines operacijas, tokias kaip spekuliacijas valiuta, sudaryti įvairius investavimo sandorius, valdyti vertybinių popierių portfelį. Laikoma, jog daugumai banko klientų internetinė bankininkystė yra bene patogiausias būdas tvarkyti savo finansus, nes jie tai gali atlikti neeidami į banko padalinį, nereikia derintis prie padalinio darbo laiko bei jame susidarančių eilių.

(Vikipedija)

Klientų, teikiančių bankui SNORAS kreditorinius reikalavimus, dėmesiui

Niekur neradau informacijos, kur kreiptis Snoro kreditoriams, kurie turėjo indėlių sertifikatų, obligacijų ar kt.

Po kelių savaičių nuo užklausos, gavau atsakymą el. paštu:

Laba diena, Gerb. Kliente,
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad galimybės kreditorinius reikalavimus bankui SNORAS pateikti, naudojantis elektroninės bankininkystės sistema „Bankas internetu+“, faksu ar elektroniniu paštu, nėra. Prašome minėtus dokumentus siųsti registruotu laišku, adresuotu bankui SNORAS, A.Vivulskio g. 7, Vilnius arba kreiptis į dirbančius BAB banko SNORAS skyrius. Dirbančių skyrių darbo laikus galite rasti čia: http://www.snoras.com/lt/about/news?item=3476 . Kreditorių reikalavimų pateikimo formą galite rasti čia: http://www.snoras.com/lt/kreditoriams

Pagarbiai

BAB bankas SNORAS

Kas yra bankas?

Bankas yra institucija, kurios pagrindinė funkcija teikti finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Šiuolaikinis bankas – įstaiga, turinti licenciją, leidžiančią teikti bankines paslaugas. Tokia licencija suteikia teisę rinkti indėlius ir išduoti paskolas. Paprastai bankai uždirba iš mokesčių už paslaugas bei palūkanų maržos.

 

Bankų istorija

Žodis bankas yra kilęs iš itališko banca, o šis kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia suolą. Terminas kilo Šiaurės Italijos skolintojams dirbant lauke ar dideliuose kambariuose, kur kiekvienas skolintojas turėjo savo suolą ar stalą.

Seniausius modernios bankininkystės pirmtakus galima rasti senovės Mesopotamijoje. Buvo skolinama užstatant derlių, priimami indėliai, už kuriuos buvo mokami procentai. Romoje pinigų keitėjai vadinti argentariae. Romos imperijai žlugus ir Europoje įsigalėjus natūriniam ūkiui bankininkystė faktiškai išnyko. Bankų atgimimas susijęs su prekybinių santykių augimu vėlyvaisiais viduramžiais.

Šiuolaikinių bankų šaknis galima rasti viduramžių Italijoje, kurioje iš pinigų keitėjų XII-XIII a. atsirado pirmieji bankininkai, kurie kartu su pinigų keitimu priiminėjo saugojimui indėlius, užsiėmė pinigų persiuntimu ir skolino pinigus kitiems. Iš pradžių indėliai buvo priimami tik saugojimui, o už tai buvo imamas mokestis. Pirmieji bankai atsirado Florencijoje, kuri buvo tapusi stambiu prekybos centru. Pirmosios stambiausios bankininkų šeimos Florencijoje buvo Bardi, Peruzzi ir Acciaiuoli. šios šeimos XIV a. pradžioje atsidarė savo filialus praktiškai visuose svarbesniuose Europos miestuose ir faktiškai valdė popiežiaus finansus. 1345 m. Anglijos karaliui Eduardui III vengiant grąžinti per Šimtametį karą susikaupusias skolas, stambiausios bankininkų šeimos patyrė didelius sunkumus ir galiausiai prarado savo įtaką. Po to meto stambiausių bankininkų bankroto tarp 1348 ir 1392 m. didelį banką su gausybe filialų sukūrė Vieri di Cambio de’ Medici. Beje, XIII a. Italijos regione Lombardijoje nuo bankininkystės verslo atskilo ir ilgainiui atskiromis kreditavimo institucijomis tapo lombardai, teikiantys lombardinius kreditus.

1406 metais Italijos Genojos mieste įkurtas Banco di San Giorgio.

XVII a. didesni bankai pradeda kurtis ir kitose Europos valstybėse. Prekyboje iškilus Olandijos reikšmei 1609 m. įsikuria Amsterdamo bankas, kuris turėjo didelį autoritetą iki XVIII a. pabaigos, kai paaiškėjo, kad gautus indėlius daugiausia yra išskolinęs miestui ir Olandų Rytų Indijos bendrovė. Žlugus pasitikiėjimui banku jis buvo likviduotas.

Tipiškos bankų paslaugos

Kiekvienas bankas teikia skirtingas paslaugas, priklausomai nuo banko tipo bei šalies, bet paprastai visi bankai teikia šias paslaugas:

Bankų tipai

Bankai gali būti kelių rūšių:

  • Centrinis bankas – valstybės bankas, koordinuojantis vertybinių popierių ir bankų sistemos veiklą. Centrinio banko pagrindinis tikslas yra reguliuoti pinigų pasiūlą, užtikrinti ekonominį stabilumą ir mažą infliaciją.
  • Komercinis bankas– kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Skiriami:
  • Investicinis bankas – teikia įvairias investicines paslaugas – užsiima vertybinių popierių prekyba, padeda susilieti bendrovėms ar įsigyti įmones kitoms bendrovėms bei rūpinasi vertybinių popierių platinimu;
  • Privatus bankas – Privačioji bankininkystė paprastai apima kompleksines konsultavimo, investavimo, mokesčių planavimo ir kitas finansines paslaugas;
  • Taupomasis bankas – tradiciškai teikia tik taupymo ir skolinimo paslaugas.
  • Nebankiniai finansiniai tarpininkai:
    • Kredito unija – kooperaciniais pagrindais fizinių asmenų savanoriškai įsteigta ir nustatyta tvarka įregistruota įstaiga. Kredito unija telkia savo narių pinigines lėšas narių ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, teikiant savitarpio paskolas;
    • Indėlių ir paskolų įstaiga – JAV būdingi finansinų tarpininkai, kurie paprastai surenka lėšas iš smulkių taupytojų taupomųjų indėlių pavidalu ir po to jas skolina vartotojams ilgiasniam laikotarpiui;
    • Hipotekos agentūra – JAV būdingi finansinų tarpininkai, kurių paskirtis – praplėsti antrinę būsto paskolų rinką sukuriant vertybinius popierius iš būsto paskolų hipotekos pavidalu.

Bankai Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje veikia:

9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai:

  1. SEB bankas
  2. Swedbank (buvęs Hansabankas)
  3. DNB bankas
  4. Bankas Snoras
  5. Ūkio bankas
  6. Šiaulių bankas
  7. Medicinos bankas
  8. Citadele bankas (buvęs Parex bankas)
  9. Bankas Finasta

7 užsienio bankų filialai:

  1. Danske bankas (buvęs Sampo bankas)
  2. Bankas Nordea
  3. Allied Irish Banks, p.l.c. Lietuvos filialas
  4. AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius
  5. BIGBANK AS filialas
  6. MP Investment Bank hf. filialas Baltijos šalyse
  7. Skandinaviska Enskilda Banken AB, Vilniaus filialas

5 užsienio bankų atstovybės:

  1. Akcinės bendrovės RIETUMU BANKA atstovybė
  2. AP Anlage & Privatbank AG atstovybė Vilniuje
  3. Balkan Investment Bank AD Banja Luka atstovybė Kaune
  4. Balti Investeeringute Grupi Pank AS atstovybė
  5. Raiffeisen Bank Polska S. A. atstovybė Vilniuje

Taip pat Lietuvoje veikia 191 ES bankas veikiantis LR neįsteigus filialo[1].

Nuorodos

 

Šaltiniai

Lietuvos bankai

 Lietuvoje veikiantys bankai – oficiali Lietuvos banko informacija

Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, 12 užsienio bankų filialų, 2 užsienio bankų atstovybės, 251 ES bankas veikiantis LR neįsteigus filialo.

 

AB SEB bankas
Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Administracijos vadovas Raimondas Kvedaras
Tel. (8 5) 268 2800, Faksas (8 5) 268 2333
BIC kodas – CBVILT2XXXX
Banko kodas – 70440
Banko skyriai

AB bankas ,,FINASTA”
Maironio g. 11, LT-01124 Vilnius
Administracijos vadovas Andrius Barštys
Tel. (8 5) 278 6833, Faksas (8 5) 278 6838
BIC kodas – FIBALT22XXX
Banko kodas – 70500
AB ,,Citadele” bankas
K.Kalinausko g. 13, LT-03107 Vilnius
Administracijos vadovė Alma Vaitkunskienė
Tel. (8 5) 266 4600, Faksas (8 5) 266 4601
BIC kodas – INDULT2XXXX
Banko kodas – 72900
Banko skyriai

AB DNB bankas
J.Basanavičiaus g. 26, LT-03601 Vilnius
Administracijos vadovas Bjornar Lund
Tel. (8 5) 239 3444, Faksas (8 5) 213 9056
BIC kodas – AGBLLT2XXXX
Banko kodas – 40100
Akcinė bendrovė bankas SNORAS (BANKRUTUOJANTIS)
A. Vivulskio g. 7, LT-03221 Vilnius
Administratorius Simon Vincent Freakley
Tel. (8 5) 232 7193, Faksas (8 5) 232 7301
BIC kodas – SNORLT22XXX
Banko kodas – 00758

 

Banko skyriai

Akcinė bendrovė Šiaulių bankas
Tilžės g. 149, LT-76348 Šiauliai
Administracijos vadovas Audrius Žiugžda
Tel. (8 41) 52 21 17, Faksas (8 41) 43 07 74
BIC kodas – CBSBLT26XXX
Banko kodas – 71800
Banko skyriai

Akcinė bendrovė Ūkio bankas
Maironio g. 25, LT-44250 Kaunas
Administracijos vadovas Gintaras Ugianskis
Tel. (8 37) 30 13 01, Faksas (8 37) 32 31 88
BIC kodas – UKIOLT2XXXX
Banko kodas – 70100
Banko skyriai

“Swedbank”, AB
Konstitucijos pr. 20 A, LT-03502 Vilnius
Administracijos vadovas Antanas Danys
Tel. (8 5) 268 4444, Faksas (8 5) 258 2700
BIC kodas – HABALT22XXX
Banko kodas – 73000
Banko skyriai

Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas
Pamėnkalnio g. 40, LT-01114 Vilnius
Administracijos vadovas Gintaras Treinys
Tel. (8 5) 264 4803, Faksas (8 5) 264 4801
BIC kodas – MDBALT22XXX
Banko kodas – 72300
Banko skyriai

Informacija iš http://www.lb.lt/bankai

Aktuali informacija dėl AB bankas SNORAS

Lietuvos Banko paskelbta Aktuali informacija dėl AB bankas SNORAS

http://www.lb.lt/ab_bankas_snoras_informacija_klientams

Banko SNORAS klientų linija atnaujino savo veiklą. Informacija bus teikiama telefono numeriais Lietuvoje – 8 800 272 72, skambinant iš užsienio +370 5 239 22 39; fakso numeris (8 5) 232 73 00. Nemokama klientų linija veiks darbo dienomis (pirmadieniais – penktadieniais) nuo 8 val. iki 18 val. Klientų linijos darbuotojai gyventojams ir įmonių atstovams suteiks informaciją apie indėlius, sąskaitas ir  individualius seifus, konsultuojama dėl įsipareigojimų bankui dengimo ar refinansavimo klausimų.

Lietuvos gyventojai, laikę lėšas AB banke SNORAS, dėl informacijos apie draustų indėlių išmokėjimą SEB banke gali skambinti nuo 8 iki 20 valandos SEB banko telefonu (8-5) 268 28 86. Apie tai informacijos galima rasti ir SEB banko interneto svetainėje.

Informacija AB bankas SNORAS indėlininkams teikiama VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas” telefonais (8-5) 213 56 57, 213 39 08. Daugiau informacijos taip pat rasite www.iidraudimas.lt.

„Sodros“ išmokų gavėjai, anksčiau jas gaudavę per „Snorą“, kviečiami nurodyti sąskaitas kituose bankuose. Plačiau: wwww.sodra.lt. Prašymus dėl sąskaitos keitimo galima pateikti ir internetu, per sistemą EGAS, plačiau: gyventojai.sodra.lt.  Iškilus klausimams „Sodros“ klientai, kurie iki šiol išmokas gaudavo į banke „Snoras“ turimas sąskaitas, gali kreiptis telefonais Vilniuje: (8-5) 275 09 13, 263 60 27, 272

INFORMACIJA BANKO SNORAS INDĖLININKAMS

Soriukas - ne piniguose laimė - bankas Snoras linksmai

Banko Snoras puslapyje skelbiama informacija indėlininkams, svarbu perskaityti:

Kada įvyko AB banko SNORAS draudžiamasis įvykis?

AB banko SNORAS draudžiamasis įvykis įvyko 2011 lapkričio 24 dieną. Lietuvos bankas atšaukė AB banko SNORAS veiklos licenciją.

Kas, kaip ir per kiek laiko išmoka draudimo išmokas?

Draudimo išmokos išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 10 darbo dienų.
Draudimo įmonė iš bankrutuojančio draudėjo gauna draudimo išmokoms skaičiuoti reikalingą informaciją, bei paskaičiuoja kiekvienam indėlininkui jam priklausančią draudimo išmoką. Parenkamas bankas per kurį bus išmokamos draudimo išmokos, bei šiam bankui perduodami draudimo išmokų duomenys. Bankas pradeda išmokėti bankrutuojančio draudėjo indėlininkams draudimo išmokas. Apie tai, kur ir kaip mokamos draudimo išmokos, draudimo įmonė per žiniasklaidą informuoja visuomenę.
Toks draudimo išmokų išmokėjimo būdas plačiai paplitęs visame pasaulyje. Svarbu tai, kad indėlininkui, dėl draudimo išmokos, nereikia atlikti jokių veiksmų, tai yra, nereikia niekur kreiptis, rašyti prašymų ir panašiai.
Gyventojams draudimo išmokos bus mokamos AB SEB banke.
Juridiniams asmenims draudimo išmokos bus mokamos šiuose bankuose: Vilniaus apskirtyje – AB SEB banke, Kauno – AB Ūkio banke, Klaipėdos – Danske banke, Šiaulių – AB Šiaulių banke, Panevėžio – Nordea banke, Alytaus ir Marijampolės – AB banke „Swedbank“, Telšių ir Utenos apskrityse – AB DNB banke, Tauragės apskrityje – UAB Medicinos banke.

Kokie indėliai yra apdraudžiami?

Indėlis – indėlininko pinigų, laikomų banke, banko filiale arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas). Tuo atveju, kai indėlio reikalavimo teises turi indėlininkų grupė, indėlis padalijamas kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių kyla jų reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose nenustatyta ko kita.

Kokios draudžiamų indėlių valiutos?

Bankai bei kredito unijos apdraudžia indėlius litais ir užsienio valiuta – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių nacionalinėmis valiutomis (žr.draudžiamų indėlių valiutų sąrašą).

Kieno indėliai yra nedraudžiami?

Draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai) ir įsipareigojimai, susiję su jo akceptuotais bei paprastaisiais vekseliais, pagal Lietuvos Respublikos hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymą išleistos hipotekinės obligacijos, taip pat toliau išvardytų subjektų indėliai ar įsipareigojimai jiems:
1) Lietuvos banko;
2) VĮ “Indėlių ir investicijų draudimas”;
3) kredito įstaigų;
4) finansų maklerio įmonių;
5) pagal Draudimo įstatymą veikiančių draudimo įmonių;
6) pensijų fondų;
7) valdymo įmonių;
8) įmonių, kurios verčiasi lizingu (finansine nuoma);
9) kolektyvinio investavimo subjektų.

Kas turi teisę į draudimo išmoką?

Laikoma, kad draudėjas yra apdraudęs indėlius tada, kai moka draudimo įmokas nustatyta tvarka. Kai draudėjui paskelbiamas draudžiamasis įvykis, indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką. Tačiau, jei buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl indėlininko indėlio lėšų įsigijimo teisėtumo, bet dar nepriimtas sprendimas, draudimo išmokos išmokėjimas tokiam indėlininkui sustabdomas.

Draudimo išmokos nemokamos:
1) indėlininkams, kurių indėliai teismų sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;
2) indėlininkams, kurių indėliai pagal sutartis ar kitokiu būdu (išskyrus paveldėjimą) yra perleisti po draudiminio įvykio dienos;
3) banko, kredito unijos administracijos vadovams, banko, kredito unijos vadovams, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos nariams; asmenims, turintiems ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo dalį, ar asmenims, ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose įmonėse turintiems daugiau kaip 50 procentų kapitalo; asmenims, atliekantiems nepriklausomą banko, kredito unijos auditą; šiame punkte nurodytų asmenų vaikams, įvaikiams, sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems sugyventiniams, tėvams ir įtėviams;
4) banko, kredito unijos paskolos gavėjams, jeigu ne didesni už jų įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis). Jeigu banko, kredito unijos paskolos gavėjo indėlis yra didesni už šio gavėjo įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis), draudimo suma skaičiuojama iš indėlio atimant gavėjo įsipareigojimus, bet negali būti didesnė, negu nurodyta Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje;
5) už anoniminėse ir koduotose sąskaitose laikomus indėlius;
6) už indėlius, kuriems draudėjas yra nustatęs palūkanų normą, daugiau kaip du kartus viršijančią adekvatiems indėliams toje pačioje kredito įstaigoje nustatytą palūkanų normą.

Koks draudimo išmokos dydis?

100 procentų indėlio iki 100 000 eurų atitinkančios sumos litais.

Kas ir kaip apskaičiuoja draudimo išmokas?

Draudimo išmokas bankrutuojančio draudėjo indėlininkams apskaičiuoja draudimo įmonė -valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. Draudimo įmonė draudimo išmokas apskaičiuoja remdamasi draudėjo duomenimis. Bankrutuojančio draudėjo administratorius privalo ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas nuo draudėjui iškeltos bankroto bylos pateikti draudimo įmonei tikslius indėlininkų bei indėlių duomenis.

Kaip skaičiuojama draudimo išmoka?

Draudimo išmokos apskaičiuojamos ir mokamos litais.
Indėlininko draudimo išmoka apskaičiuojama taip:
1) susumuojamos indėlininkui priklausančios lėšos, laikomos banke arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis, o taip pat kiti pinigai, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių indėlių operacijų (išskyrus reikalavimo teises pagal indėlio pasaugos sutartis) bei indėlininkui priklausanti pinigų dalis, į kurią reikalavimų teises turi indėlininkų grupė. Į šią sumą įtraukiamos indėlininko lėšos, laikomos visuose to paties draudėjo skyriuose (filialuose).

2) iki 100 000 eurų atitinkančios sumos litais kompensuojama 100 proc.
Pavyzdžiui:
Didžiausia draudimo suma – 100 000 eurų arba 345 280 litų.
1. Klientas turi indėlį – 15 000 litų (LTL) ir 10 000 eurų (EUR).Taigi indėlio dydis lygus:
15 000 LTL + 10 000 EUR x 3,4528 = 49 528 LTL
Klientui priklausančios draudimo išmokos dydis (K) bus toks:
K = 49 528 x 100 proc.
arba K = 49 528 litų.
2. Klientas turi indėlį 250 000 LTL ir 30 000 EUR.
Indėlio dydis: 250 000 LTL + 30 000 EUR x 3,4528 = 353 584 LTL
Draudimo išmoka (K) bus maksimali:
K = 345 280 LTL.

3. Klientas turi indėlį 500 000 LTL
Draudimo išmoka (K) bus maksimali:
K = 345 280 LTL.

Tačiau tais atvejais, jeigu indėlininkas turi banko paskolą ar kitų finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai,
jo turėta indėlio suma yra sumažinama jo įsipareigojimų suma. Jeigu indėlis yra didesnis už įsipareigojimų sumą, draudimo išmoka apsakaičiuojama nuo jų skirtumo, o jeigu mažesnis – indėlininkui draudimo išmoka nepriklauso.
Pavyzdžiui:
1. Indėlio suma 50 000 Lt, paskolos ir kitų įsipareigojimų kredito įstaigai suma 20 000 Lt, tai draudimo išmoka bus skirtumas, t.y. 30 000 Lt.
2. Indėlio suma 50 000 Lt, paskolos ir kitų įsipareigojimų kredito įstaigai suma 60 000 Lt, tai indėlininkui draudimo išmoka nemokama

Kas draudžia indėlius?

Indėlius draudžia draudėjai, t. y. bankai ir kredito unijos. Indėlių draudimą administruoja draudimo įmonė Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Koks indėlių draudimo objektas?

Tai bankuose bei kredito unijose laikomi indėlininkų – fizinių ir juridinių asmenų – indėliai litais, JAV doleriais, eurais ir Europos ekonominės erdvės valstybių nacionalinėmis valiutomis.

Kieno indėliai yra draudžiami?

Pagal Lietuvos indėlių draudimo sistemą yra apdraudžiami fizinių ir juridinių asmenų indėliai. Indėlių draudimo principas yra tas, kad vieno asmens indėlius skirtingi draudėjai apdraudžia atskirai. Tai reiškia, kad vieno asmens indėliai, laikomi skirtinguose bankuose, yra garantuojami atskirai pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Indėlių draudimo nuostatos taikomos indėlininkui, bet ne indėliui. Tai yra, visi vieno indėlininko draudžiamieji indėliai, esantys viename banke, sumuojami, ir draudimo išmoka nustatoma pagal gautą sumą. Atkreipiame dėmesį, kad kartu sumuojami visi vieno indėlininko indėliai, laikomi visuose vieno banko skyriuose ir filialuose, esančiuose Lietuvos Respublikoje.

Kas dalyvauja indėlių draudimo sistemoje?

Indėlius draudžia bankai ir kredito unijos. Jeigu Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai nepriklausančio užsienio banko ar įmonės Lietuvos Respublikoje įsteigtame filiale laikomi indėliai ar prisiimti įsipareigojimai investuotojams yra apdraudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba nustato, kad šios indėlių ar įsipareigojimų investuotojams apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame Įstatyme, tai filialą įsteigęs užsienio bankas ar įmonė privalo draudimo įmonės tarybos nustatyta ir „Valstybės žiniose“ paskelbta tvarka papildomai apdrausti filiale laikomus indėlininkų indėlius, užsienio banko ar įmonės filiale prisiimtus įsipareigojimus investuotojams. Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis užsienio bankas ar įmonė, įsteigę filialą Lietuvos Respublikoje, šiuo atveju turi teisę papildomai apdrausti filiale laikomus indėlius ir filiale prisiimtus įsipareigojimus investuotojams. Šiuo metu Lietuvos indėlių draudimo sistemoje indėlius draudžia komerciniai bankai ir kredito unijos.
Kiek ir kaip bankai bei kredito unijos moka už draudimo sistemą?

Komerciniai bankai sumoka draudimo įmonei draudimo įmokas, per metus sudarančias 0,45 proc. visų draudžiamų indėlių, o kredito unijos – 0,2 proc. visų draudžiamų indėlių.
Draudimo įmonės taryba turi teisę mažinti draudimo įmokos normą, atsižvelgiant į Indėlių draudimo fondo ir visų draudžiamų indėlių santykį.

Kada ir kas gali nutraukti indėlių draudimą?

Jeigu draudėjo priežiūros institucija atšaukia draudėjui teisę laikinai ar visam laikui priimti indėlius, tokiam draudėjui draudimo įmonės taryba be išankstinio įspėjimo atitinkamai laikinai ar visam laikui nutraukia indėlių draudimą. Apie teisės priimti indėlius atšaukimą priežiūros institucija nedelsdama privalo informuoti draudimo įmonės tarybą.
Jeigu draudėjas pažeidžia draudimo tvarką ir (arba) jo veikla kelia pavojų draudimo įmonės sugebėjimui vykdyti įsipareigojimus, draudimo įmonės taryba, pranešusi apie tai priežiūros institucijai, įspėja draudėją apie galimą draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių. Jeigu per 12 mėnesių po įspėjimo draudėjas nepašalina draudimo tvarkos pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su draudėjo priežiūros institucija, draudėjo priimamų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimas gali būti nutrauktas.
Apie indėlių draudimo nutraukimą draudimo įmonė paskelbia “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”.

Kokios indėlininkų teisės nutraukus indėlių draudimą?

Jeigu draudėjui, kuriam yra nutrauktas indėlių draudimas, įvyksta draudiminis įvykis, draudimo įmonė išmoka draudimo išmokas tik tiems indėlininkams, kurių indėliai buvo priimti iki draudimo nutraukimo.